Kai būsiu Vilniuje…
Rugpjūčio 5 d. būsiu Vilniuje ir kartu su Investuotojų asociacija planuoju pristatymą apie kiekybinius finansus (quantitative finance). Jei norite sudalyvauti, galite parašyti man arba kreiptis tiesiai į Investuotojų asociaciją.
Trumpas pristatymas.
Bandant nustatyti arba prognozuoti turto vertę dažniausiai remiamasi viena iš trijų analizės rūšių: fundamentine, technine arba kiekybine analize. Lietuvoje instituciniai investuotojai dažniausiai remiasi fundamentine analize, o privatūs investuotojai naudoja tiek fundamentinę, tiek techninę analizę. Nepaisant to, kad trečiąja analize paremtas investavimas yra labai populiarus pasauliniu mastu, Lietuvoje tokių investuotojų tėra vienetai.
Tik neseniai investiciniams investuotojams sukurta teisinė bazė pagaliau suteikia galimybę steigti rizikos fondus ir investuoti remiantis kiekybine analize. Bet dėl žmogiškųjų resursų stokos, IT infrastruktūros, patirties stokos, didelio institucinių investuotojų susidomėjimo rizikos fondais nereiktų tikėtis.
Nors privatūs investuotojai naudoja platesnį analizės rūšių spektrą, kiekybinė analizė nepopuliari dėl kitų priežasčių. Pasaulyje, ir ypač Lietuvoje labai įsigalėjęs pseudo-mokslas – faktais ar bandymais nepagrįsti investavimo metodai. Galima suprasti privačius investuotojus – įvairūs “guru” siūlo pasakiškus pelnus, jei tik investuotojas laikysis abstrakčių taisyklių arba seks kiekvieną “guru” žingsnį (žinoma, už mokestį). Norint išbandyti tam tikrą strategiją reikia laiko, žinių ir noro tobulėti. Ar kiekvienas gali paaukoti savo savaitgalį bandydamas suprasti Black–Scholes modelį, kuris tiesiogiai investavimo rezultatų nepagerins?
Per susitikimą sieksiu parodyti, kad kiekybinės analizės pradmenys nėra sudėtingi, o įgytos žinios padės kitus investavimo būdus naudojantiems investuotojams. Manau, kad kiekvienam investuotojui būtina žinoti, kas yra turto grąža, rizika ar grąžos skirsnis (tai pamatyti bent vieną kartą yra būtina). Taip pat pateiksiu kelis statistinius faktus, kurie plačiai žinomi akademiniame ir institucinių investuotojų pasaulyje, bet retai minimi privačių investuotojų. Pristatysiu kelias technine analize ir portfelio diversifikavimu paremtas investavimo strategijas, kurių veiksmingumas patikrintas statistine analize. Pabaigoje pakalbėsiu apie strategijų kūrimą, vystymą, testavimą ir kokią programinę įrangą naudoti tokiems tikslams.
Pirmosios mano investicijos buvo pasyvios – beveik visos įmonės Lietuvoje augo ir grąža iš investicijų tik didėjo. Po kelerių metų pradėjau domėtis technine ir fundamentine analize. Techninė analizė atrodė daug žadanti – didžioji dalis mokslinės literatūros apie techninę analizę parašyta taikant tą patį šabloną – aprašyti neva veikiantys šablonai, pateikti grafiniai pavyzdžiai ir “gudrūs” samprotavimai, kodėl tai turi veikti. Turimas bakalauro diplomas informacinių technologijų srityje ir 10 metų patirtis šioje srityje padėjo automatizuoti ir patikrinti nemažą dalį technine analize paremtų strategijų. Tai darydamas priėjau prie svarbios išvados: didžioji dalis technine analize paremtų strategijų statistiškai nereikšmingos. Tai pastūmėjo daugiau laiko skirti statistikai, duomenų analizei (data mining) ir kiekybinei analizei (quantitative analysis).
Mokslinių žinių bagažą finansų srityje įgijau ir gilinau studijuodamas Liuksemburgo ir Niujorko (NYU) universitetuose, kur man buvo suteiktas Finansų ir Bankininkystės magistro laipsnis.












