Quantitative thoughts

Kažkada teko klausytis europarlamentarės Starkevičiūtės papilstymų apie piktuosius investuotojus, kurie galvoja apie pelną ir nieko daugiau. O šiandien perskaičiau šitą straipsnį vz.lt ir nusprendžiau, kad reikia atsako tokiam požiūriui.
Piktieji investuotojai civilizuotame pasaulyje vadinami Venture capital(VC) arba investiciniais fondais. Viskas labai paprasta – įmonei reikia papildomų lėšų, VC fondas skolina lėšas už tai įsigydamas dalį įmonės akcijų. Už lėšas įmonė nemoka palūkanų, bet VC fondo turimos lėšos suteikia teisę dalyvauti įmonės valdyme. Dažniausiai VC suteikia konsultacijas valdymo ir technologijų klausimais. Reikia pabrėžti, kad fondas tampa akcininku ir rizikuoja nuosavu kapitalu. Įmonė norėdama išlaikyti valdymą, gali skolintis lėšas iš bankų, bet dažnai bankai nenori prisiimti rizikos.
As far as good. Kur problema? Kaip vz.lt straipsnio autorius nurodo, dažnai tokie fondai dirba kaip miško sanitarai – suranda įmonę, kurios finansinė būklė sušlubavus, ją atgaivina ir parduoda. Straipsnyje teigiama, kad dažnai tokia įmonė atgaivinama tik laikinai. Bet jei kažkas perka “laikinai atgaivintą” įmonę, tai tikriausiai mato būsimą naudą? Ar niekas nežino apie VC aferas?
Kita minima problema – naujųjų akcininkų dalyvavimas veikloje. Jei naujieji akcininkai suteikia žinias, techninę pagalbą – kur problema? Įsivaizduoju, kad sunku į savo smėlio dėžę priimti ir kitus, kurie dar paaiškina kaip naudotis kastuvėliu ir pan. Bet tikslas yra vienas – optimizuotis įmonės veiklą.
“Vilniaus Vingis” (VV) kaip magnetas traukia visus populistus. Pasak jų, įmonės turtas buvo išparduotas, įmonė suskaldyta ir dalimis išparduota. “Hermis Capital” tikri monstrai? Teisybės dėlei reikia paminėti, kad šis investuotojas jau buvo įsigijęs VV akcijų dar 2000 m. Pastatęs įmonę ant kojų, 2004 m. pardavė instituciniams investuotojams. Prireikė tik 2 metų, kad įmonė vėl atsidurtų ties bankroto riba. Argi reikėjo laukti tokio pačio likimo, koks ištiko “Alytaus Tekstilę” (AT)? Pastaroji įmonė buvo gaivinama 5 metus – valstybė sukišo milijonus į balą. Šiandien kalbame apie darbuotojų stygį visoje šalyje, bet valstybė vis rasdavo pinigų darbininkams (praėjusią savaitę įmonė buvo parduota per biržą, mokant po 1centą už akciją), kurie nieko neveikia (šiuo metu jie atostogauja). Tai kuris kelias blogesnis? Kai reikiamas turtas toliau naudojamas versle (VV atvejis) ar kai valstybė žaidžia socialinius žaidimus, o populistai pučia dūdelę apie vargšus (AT)?

Radau šiandien blogą, kurį rašo pokerio žaidėjas. Mane sudomino šis įrašas apie žaidėją, kuris sugebėjo prarasti visą pelną ir beveik visas santaupas. So what?
Esmė tame, kad be gero pinigų valdymo prekyba akcijos turėtų būti uždrausta. Yra milijonai knygų, kuriose rašoma kaip investuoti, kaip apsaugoti savo investicijas ir t.t. Ar tai padėjo kam nors, vien perskaičius tai? Man – ne. Šiandien fiksavau nuostolį, bet jis buvo fiksuotas automatiškai (pats nespaudžiau sell). Pagal mano vertinimo sistemą, tai pats blogiausias variantas. Jau kokią savaitę jaučiausi įkliuvęs į spastus ir žinojau, kad apie tokias situacijas rašoma knygose. Bandžiau keletą kartų parduoti, bet nespėdavau (uždarinėju pozicijas likus 5 min. iki sesijos pabaigos) su limit order (pamoka: likviduok pozicijas at market, jei akcija likvidi, plius nelabai tinka Baltic biržoje).
Bausmė – pozicijos dydys sumažinamas 2x, šį mėnesį jokių naujų pavedimų toje sąskaitoje.

Gera knyga, kurią galima statyti šalia dr. A. Elder ar T. Knight knygų. Autorius koncentruojasi labiau į day trading, ateities sandorių (futures), opcionų ir forex rinkas, bet dauguma aprašytų strategijų tinka akcijų biržai. Bandysiu keletą perteikti.

The squeeze
Šiai strategijai reikia: Keltner Bands, Bollinger Bands ir momentum index osciliatoriaus.Reikia sulaukti, kada akcija pateks į siaurą kanalą ir Bollinger Bands atsidurs viduje Keltner Bands. Pirkimo/pardavimo singnalas – Bollinger Bands išsiveržimas iš Keltner Bands apsupties. Pirkti ar parduoti nustatom pgl. momentum osciliatoriu – jei teigiamas perkam, jei neigiamas parduodam. Didžiausia problema šio indikatoriaus panaudojime – pozicijos uždarymas. Autorius teigia, kad pozicijas jis uždaro, kai osciliatorius parodo silpnumą ir daugiau nedetalizuoja.
Galite paskaityti apie šią strategiją autoriaus duotame interviu.

Holp and lohp
Kiek kartų visi indikatoriai rodė, kad akcija seniai pigi/brangi, o atidarius pocizija ir laukiant trendo pasikeitimo tekdavo kęsti nuostolį? Autorius siūlo sprendimą. Ieškome akcijos, kurios kryptis žemyn ne mažiau nei ~20 dienų. Jei įvyko atšokimas laukiam kol kuris nors baras/žvakė užsidarys aukščiau žemiausio baro viršūnės (buvo down trendas). Žemiausio baro minimumas – SL. Jei trečią dieną nuo žemiausio baro pozicija vis dar atidaryta, SL yra prikabinamas dviem barais toliau. Pozicija bus uždaryta, kai einamasis baras užsidarys žemiau už priešpaskutinio baro uždarymo kainą.

Autorius siūlo pasirašyti Trading planą, kuris panašus į biznio planą. Siūlo įtraukti tokius punktus:

Kodėl aš prekiauju?
Kokiuose biržose aš prekiausiu?
Kodėl šitos biržos?
Sąskaitos dydis.
Taisyklės sąskaitai.
Pozicijos dydis.
Strategijos.
Pelnos taisyklės.
Nuostolio taisyklės.
Įvertinimo taisyklės.
Bendros prekybos taisyklės.
Bendro pobūdžio analizė.

Įvertinimas: 9/10

Šiandien vz.lt pareiškė, kad investuotojai traukia ieškoti geresnių rinkų. Maža apyvarta, vis mažėjančios akcijų kainos, pasak jų, verčia ieškoti naujų rinkų. Skamba beviltiškai? Gal būt, bet neįtikinamai. Jei Jūsų portfelio dydis kaip SEB banko, sutinku – problema. Bet privatiems investuotojams manau užtenka vietos savo portfelių laviravimui.

Neseniai rašiau apie MKO1T. Akcija gražiai kilo pastarasias sesijas, apyvarta buvo išaugusi. Bet šiandien kaina augo, o apyvarta … buvo nerealiai didelė. Bet tai buvo tiesioginiai sandoriai sesijos pabaigoje, kai Hansa (HSA) permetinėjo daugiau nei 1 mln. akcijų. Todėl aš išskaičiavau tas akcijas, kad matyčiau realią situaciją rinkoje – akcijai reikia pailsėti. Grafike pridėjau RSI7, kuris šiandien buvo arti 70 ribos.

Idomių viražų parodė OEG1T. Nors kompanija išmokės dividentų ir akcininkams bus išdalintos papildomos akcijos, kaina į tai sureagavo augimu, nors nesugebėjo pramušti buvusios viršūnės. Viskas priklauso nuo to kiek koreguosimes, bet galimas head & shoulders modelis. Bet tik tada kai kaina bus aukščiau 6.

ETLAT prieš keletą dienų kirto pasipriešinimo liniją su apyvarta. Nepirkau, nes kaina jau buvo ant BB linijos (grafike pilka linija), plius paliko tarpų tarp kainų. Jei pasitvirtins palaikymas ~8.39 – neblogas signalas pirkti akciją. Du mėnesius buvo konsolidacija, plius nuo 2005m. turėjom 2 dugnus, kurių viršūnė yra apie šią kainą (vidurinė linija grafike). Jei kartais nuvažiuotume žemiau pastarosios linijos – signalas nepasitvirtina.

Pukomuko užsiminė, kad trūksta blogsferoje informacijos apie finansų valdymą žmonėms, kurie nesidomi ir nenori domėtis finansais/investicijomis, bet kartu norėtų turėti pliusą iš esamų sankaupų.
Galimybių yra daug, tik reikia kiekvienam pasirinkti savo kelią ir truputi pasidomėti, o ne mesti pinigus bet kur. Taigi, tam laiko teks skirti;)

Fondai. Rašydamas trumpą atsakymą pukomuko dienoraštyje užsiminiau, kad viena iš galimybių yra investuoti į fondus. Pinigų suma, nuo kurios galite pradėti investicija sąlyginai maža (1000 lt. pvz), plius visada lengvai galima didinti investicijos sumą, galima pasirinkti įvairios rizikos fondus ir galvos neskauda dėl pasirinkimo į ką investuoti. Visą tai gerai skamba tik iš pradžių. Fondai dažnai reklamuoja savo pelningumą (reklama įpatingai sustiprėja po gerų metų viename iš fondų), taip nusukdami kalbą nuo kito svarbaus klausimo – valdymo mokesčio. Kaip rodo Vertybinių popierių komisijos atliktas tyrimas, būtent lietuviai moka didžiausius mokesčius už valdymą. Negi gaila 15% sėkmės mokesčio nuo 100 % pelno? Plius valdymo keli ar daugiau proc. Teoriškai negaila, jei fondas uždirba per metus > 30 proc. Bet panagrinėjus fondų statistiką tampa aišku, kad toks didelis procentas įmanomas tik trumpą laiko tarpą. Tik genijai, kurių tikrai mažuma, gali garantuoti tokį pelningumą per metus. Jei fondas per metus sugebėjo uždirbti mažiau nei 10 proc., sumokėje valdymo mokestį, paskaičiuojate infliaciją ir gaunate….
Kokia išeitis? Fondai, kurie apsiriboja investicijomis į akcijas, kurios priklauso kokiam nors indeksui. Fondo valdytojas daug negalvodamas už Jūsų pinigus perka akcijas likvidžiausių įmonių ir laiko jas, tol kol Jūs paprašysite išgryninti. Jis neieško pačių geriausių ir gražiausių akcijų , neburia iš kavos tirčių ir t.t.(kažkodėl ši emblema kabinama man:) ) Lietuvos rinkoje toks fondas yra NSEL 30 indeksas, kurio sudėtį galima rasti čia. Perkant šio fondo akcijas sumokėsite 2 procentus už įsigyjimą, plius 1-2 proc., jei išlaikysite mažiau nei 2 metus. Palyginimui su SEB fondais – platinimo mokestis yra 2-3 proc., valdymo nuo 1,25 iki 2. Investuodami į pirmą fondą per metus sutaupote min. 1,25 proc.
O jei koks nors įgudęs fondų pardavėjas bandys Jums parduoti fondo vienetų pasakodamas, koks buvo didelis fondo pelningumas pastaraisiais metai, paprašykite, kad jis palygintų reklamuoją fondą su indekso fondu. Jei per 5 metus tas fondas sugebėjo išlaikyti aukštesnį pajamingumą nei indeksas, verta toliau gilintis. Bet kaip rašoma knygoje “Why smart people make big money mistakes and how to correct them” by Gary Belsky & Thomas Gilovich, geri praeities duomenys negarantuoja pelno ateityje. Kai rinka kyla, kyla visos akcijos ir tokiu metu, net žmgus be finansinio išsilavinimo gali uždirbti gražią sumą pinigų. O kaip elgtis kai rinka krenta, o dar blogiau kai ji neturi krypties?
Beje paminėta knyga verta dėmesio – nagrinėjamos įvairios finansinės problemos kasdieniniame gyvenime, pvz. kodėl 400 lt. už auto-magnetolą yra labai daug, bet jei perkame naują mašiną, tai už sumontuotą gamykloje magnetolą 1000 lt. – visai neblogai? Įvertinau ją 9/10.

Apie šią knygą perskaičiau viename iš intervių. Knygoje rašoma apie investuotoją-spekuliantą, kuris per 2 metus uždirbo akcijų biržoje 2 milijonus dolerių (tai buvo prieš 50 metų, kai doleris buvo stipresnis). Realu? Jei rašo, tai panašu, kad taip, bet ne kiekvienam…

Autorius aprašo savo tobulėjimo 3 pakopas:
1. investavimas naudojant patarimus – draugų, brokerių, informacinių leidinių. Rezultatas – totalus minusas;
2. investavimas naudojant fundamentinę analizę. Rezultatas – minusas;
3. investavimas naudojant techninę ir fundamentinę analizę.Rezultatas – 2 mln.
Rašydamas apie techninę analizę autorius nedetalizuoja konkrečiai savo strategijos, tik užsimena, kad sudomindavo tos akcijos, kurių apyvartą išaugdavo ir kurių kaina krisdavo laikino kanalo ribas. Knygos pabaigoje yra grafikai, kuriuose galima matyti, kad daugelis akcijų turėjo ilgą konsolidacijos periodą – lėkštutės modelį.
Knygoje daug nereikalingos informacijos: kotiruotės, pavedimų kopijos ir t.t. Iš kitos pusės autorius aprašo savo išgyvenimus, kaip jis uždirbo kruvą pinigų ir pradėjo neracionaliai elgtis.Pavyzdžiais įrodo, kad investavimas ilgesniam laikotarpiui yra pelningesnis.
Plačiau tą pačią informaciją galima rasti A. Elder “Come into My Trading Room” – apie biržos psichologiją ir William J. O’Neil “How To Make Money In Stocks” – apie investavimą naudojant fundamentinę ir techninę analizes.
Įvertinimas 5/10.