Quantitative thoughts

I’m sorry for my English readers – this post is about Lithuania political map and it is written in my native Lithuanian language. By the way, R-Language has been used and the code is shared on git.

Neseniai viesai.lt rašė apie savivaldybių efektyvumą ir 2009 m. išlaidas. Nepaisant to, kad viešos informacijos apie savivaldybes, jų valdymą ir politikus yra labai mažai, papildžiau viesai.lt tyrimą naujais duomenimis ir vizualine medžiaga.

Atlikdamas šį tyrimą, rėmiausi prielaida, kad meras yra atsakingas už visus spendimus savivaldybėje ir turi galutinį žodį sprendžiant visus klausimus ir yra atsakingas už išlaidas. Kadangi visi Lietuvos merai yra partiniai, savivaldybės yra valdomos tų partijų, kurioms priklauso merai. Pradžioje pažiūrėkime, kokio dydžio savivaldybės (pagal gyventojų skaičių) yra valdomos partijų.

Pirmame paveikslėlyje matome kiek savivaldybių priklauso tam tikrai partijai (arba kokiai partijai priklauso meras) ir gyventojų skaičių savivaldybėse. TS turi dvi savivaldybes, kurios yra didžiausios Lietuvoje, LSDP turi didžiausią kiekį jai atstovaujančių merų. Partijos, kurios turi tik po vieną atstovaujantį merą, buvo eliminuotos iš šio grafiko.

Antrame paveikslėlyje atvaizduota suminė informacija apie gyventojus ir partijas. TS partija atstovauja didžiausią gyventojų skaičių savivaldybėse, bet eliminavus dvi didžiausias savivaldybes, skaičius būtų panašus į LSDP. Partijos, kurios turi tik po vieną atstovaujantį merą, buvo eliminuotos iš šio grafiko.

Trečiame paveikslėlyje partijos sugrupuotos pagal jų atstovaujamą politinę orientaciją.

Viršuje esantis paveikslėlis rodo savivaldybių išlaidų tankumą (pgl. viesai.lt išlaidų skaičiavimo metodiką) . Išlaidų vidurkis yra tarp 8 ir 10 proc., todėl viesai.lt pateiktas  blogiausių savivaldybių palyginimas su Klaipėdos m. išlaidomis yra labai optimistinis.

Savivaldybių suskirstymas pagal partijas atskleidžia vieną galimą faktą – mažai savivaldybių turinčios partijos išleidžia jų valdymui daugiau. Paveikslėlyje, kuris yra viršuje, juodais taškais yra pažymėti išlaidų vidurkiai. Kaip matome, LLRA ir TT, kurios turi po dvi savivaldybes, išlaidų vidurkiai yra apie 14.5 proc., kai visų savivaldybių vidurkis yra mažesnis nei 10 proc. Šį faktą reiktų patikrinti įtraukiant kitų metų duomenis, nes dėl mažos imties galimas neteisingas duomenų interpretavimas.

Paskutiniame grafike duomenys atskleidžia seniai žinomą tiesą – mažos savivaldybės yra brangus malonumas. Matome, kaip išlaidų kreivė mažėja gyventojų skaičiui didėjant ir ties 10 (22 000 gyventojų) pasiekia išlaidų vidurkį. Įdomu tai, kad savivaldybėms didėjant, išlaidos nesikeičia.

Tyrimo išeities kodą ir csv failą su duomenimis galima rasti gitHub.