Latvia to divide Parex Banka into two
Regardless of this news my broker sold Parex bank’s bonds.
Let’s make simple calculation. This bond has 2 outstanding coupons, worth of 5.6%. Total payoff will be approximately 1115 Eur. Somebody paid 980 Eur and is happy with 13.7% premium. Good premium, but downside risk is -100%.
Somebody is very well informed 
Inspired by CXO group report, I did a rerun of the same strategy on my data. Easter’s dates can be find at wikipedia. Overall, my results are similar to CXO group’s results.
In the graph below, I plotted daily returns on Easter week (Monday to Thursday) from 1982 to 2009. I prefer this way of showing things, where the range, minimum, maximum and mean of returns are presented.
It is clear, that only returns on Thursdays are above zero and t-test confirms that:
t = 2.235, df = 27, p-value = 0.03389. The rest is close to random.
The graph below shows daily returns one week after Easter holidays. Although Monday looks like negative day, but it lacks significance:
t = -1.1517, df = 27, p-value = 0.2595 (should be less that 0.1).
The rest is noise.
In summary, only returns on Thursdays have positive bias.
#R-Language code to repeat this test. require(quantmod) require(xts) easter<-as.matrix(read.table(file='data/easter.csv')) getSymbols('^GSPC',from='1980-01-01') GSPC.delta<-Delt(log(Cl(GSPC))) GSPC.delta<-Delt(Cl(GSPC)) #returns during the week before Easter #returns on Thursdays nasa<-data.frame(as.double(GSPC.delta[(as.Date(easter,'%m/%d/%y')-3)]),4) colnames(nasa)<-c('ret','weekday') #Monday to Wednesday for(i in 1:3) { tmp<-data.frame(as.double(GSPC.delta[(as.Date(easter,'%m/%d/%y')-(3+i))]),(4-i)) colnames(tmp)<-c('ret','weekday') rbind(nasa,tmp) nasa<-rbind(nasa,tmp) } t.test(nasa$ret[nasa$weekday==4]) require(ggplot2) qplot(factor(as.numeric(nasa$week)),as.double(nasa$ret),data=nasa,geom = "boxplot",ylab='Returns',xlab='Weekdays') #returns during the week after Easter GSPC.delta<-Delt(Cl(GSPC)) nasa<-data.frame(as.double(GSPC.delta[(as.Date(easter,'%m/%d/%y')+1)]),1) colnames(nasa)<-c('ret','weekday') for(i in 2:5) { print(i) tmp<-data.frame(as.double(GSPC.delta[(as.Date(easter,'%m/%d/%y')+i)]),i) colnames(tmp)<-c('ret','weekday') rbind(nasa,tmp) nasa<-rbind(nasa,tmp) } t.test(nasa$ret[nasa$weekday==1]);t.test(nasa$ret[nasa$weekday==2]) qplot(factor(as.numeric(nasa$week)),as.double(nasa$ret),data=nasa,geom = "boxplot",ylab='Returns',xlab='Weekdays')
Investavimo pasaulyje populiariausi du parametrai, kuriais remiasi investuotojai – vidutinė grąža ir standartinis nuokrypis. Vidutinė grąža turėtų parodyti kiek vidutiniškai galima uždirbti per metus, o standartinis nuokrypis rodo paklaidą – kiek vidutinė grąža gali nukrypti nuo vidurio.
Tarkime, kad vidutinė metinė grąža 10 proc., o stand. nuokrypis – 3 proc. Yra 99.7 proc. tikimybė, kad per ateinančius metus grąža bus didesnė nei 10(vidurkis) – 3 proc.(stand. nuokrypis) *3 (99.7 tikimybė) = 1 proc.
Peržiūrėjau 3 fondų platintojus Lietuvoje ir nustebau – nei vienas platintojas neskelbia informacijos apie šiuos rodiklius pagrindiniame puslapyje. SEB tokią informaciją skelbia prie papildomos informacijos. Ar čia investuotojas turi pats pasiskaičiuoti ar Lietuvoje užtenka pažiūrėti į fondo grafiką, kad suprastum apie fondo ateities galimybes?
Jei norite palyginti du fondus, kelias strategijas, valdytojo ir savo rezultatus – susiduriate su problema. Ką daryti jei skiriasi rizikos faktorius (standartinis nuokrypis – SD)? Jei SD sutampa, tai galima lengvai palyginti du vidutinės grąžos parametrus. Pvz. jei lyginsime prieš tai pateiktą pvz. su šiuo – grąža 5 proc. SD – 3 proc.. Aišku, kad geriau rinktis pirmąjį fondą, nes grąža didesnė esant tai pačiai rizikai.
Jei SD skiriasi į pagalbą ateina Sharpe rodiklis. Formulė labai paprasta: vidutinė grąža padalinta iš standartinio nuokrypio.
Tarkime, pirmas fondas turi metinė grąža 10 proc, sd – 3proc. , antras 8 proc., o sd – 2 proc. Pirmo fondo sharpe ratio bus 10/3=3.33, o antro 8/2=4. Antras fondas laimi. Realybėje, jei Sharpe rodiklis yra didesnis nei 1 – labai gerai. Jei rodiklis yra daugiau nei 0 – rezultatas yra teigiamas, bet galimi nemaži svyravimai.
Jei lyginami skirtingų valiutų fondai ar strategijos, reiktų iš vidutinės grąžos atimti palūkanų normą arba gautiną grąža iš nerizikingų indėlių (vyriausybinės obligacijos, indėlių grąža bankuose, jei pirmo parametro neįmanoma rasti).
Jei pasiekėte šį lygį, supratote Sharpe ratio – esate tikras investuotojas. Esmė tame, kad Sharpe ratio pasitikėti negalima. Viskas finansų sektoriuje paremta normaliuoju skirstiniu (normal distribution – ND). Jei rasite kokį nors fondą, kurio grąžą galima apibrėžti ND – duokit žinią 
Nors išspausti naudos iš Sharpe ratio galima. Tarkime, pratestavus kokią nors strategiją ir gavus neigiamą Sharpe ratio toliau vargti neverta ties strategija, nes grąža jos tikrai neigiama. Jei rodiklis teigiamas – verta panagrinėti daugiau.
Žinant Sharpe rodiklį, verta pasiskaičiuoti statistinius rodiklius, kurie parodo nuokrypius nuo normaliojo skirstinio (normal distribution), tai yra skewness ir kurtosis. Jei skewness rodiklis yra neigiamas, tai kairė pusė skirstinio yra ilgesnė nei dešinė. O tai gali būti labai pavojinga – daug teigiamų rezultatų, bet keli neigiami, kurie kelis kartus didesnis už teigiamus. Tarkime, strategija generuoja 1 proc. mėnesinę grąža, bet kartais – neigiamą 10 proc. Tokiu atveju skewness rodiklis bus neigiamas.
Jei kurtosis (excess) rodiklis yra teigiamas, tai rodo, kad skirstinio uodegos (tails) yra ilgesnės ir storesnės, jei neigiamas – plonesnės ir trumpesnės. Bet jei skewness rodiklis yra teigiamas, tai kurtosis rodikis didelės neigiamos įtakos neturi.
Teko porą dienų praleisti klausantis profesoriaus Ingo Walter iš New York universiteto paskaitų. Nepaisant to, kad jis labai džiaugiasi, kad amerikonams pavyko didžiausia eksporto afera nuo antro pasaulinio karo eksportuojant europiečiams “subprime”, buvo išsakytos įdomios mintys.
2008 m. pabaigoje universitas surinko savanorių grupelę, kurios tikslas buvo išsiaiškinti krizės priežastis, pasekmes ir sprendimo būdus. Kiekvienas savanoris galėjo pasirinkti temą, apie kurią jis nori rašyti. Temos buvo įvairios, nuo klausimų ar “short sell” turi būti leidžiamas iki Bernankes veiksmų vertinimo. Baigus rašto darbus prasidėjo diskusijų maratonas ir darbai buvo papildyti kitų žmonių idėjomis. Visi šitie darbai buvo sudėti į vieną didelę ataskaitą ir išsiųsti…
Be abejo, labai svarbu kam šitas veikalas buvo išsiųstas. Išdalinta buvo 400 kopijų, kongreso ir Baltųjų rūmų nariams, bet svarbiausia, kad kopija nukeliavo tiesiai neseniai išrinko prezidento iždo sekretoriui, kuris tikrai į tai atsižvelgė.
Kodėl universitetui svarbu buvo pateikti savo išvadą? Ogi tam, kad būtų išgirstas visuomenės balsas anksčiau nei lobistai visiškai užvaldys įstatymo leidėjų mintis.
Kodėl gi nepanaudojus tokių idėjų Lietuvoje? Jau teko girdėti vieną argumentą – o kas už tai sumokės? Niekas, bet jei NYU studento ar dėstytojo darbą perskaitys iždo sekretorius ir atras gerų idėjų – neblogos karjeros pradžia. Jei vyriausybė turės didesnį idėjų arsenalą, tai galbūt pasirinks geresnį variantą ir krizės metu tiek Jūs, tiek Jūsų įmonė mažiau nukentės. Suinteresuoti visi, netinginčių mažiau
Kartais skelbimuose perskaitau, kad ieškomas treideris, kurio Sharpe ratio turi būti didesnis nei n (pvz. 5).
Sharp ratio formulė labai paprasta: (metinė treiderio grąža-nerizikingos grąžos norma)/standartinis nuokrypis. Įsivaizduokime, kad treideris per metus uždirbo 10%, palūkanų norma 3%, o svyravimai buvo 30 %, Sharpe ratio bus 0.23333. Ganėtinai toli iki užsibrėžtų 5 ar net dviejų.
Bet dar visai neseniai, bankuose dirbantys treideriai uždirbdavo pinigus be pinigų ir be rizikos. Bent jau rizikos valdytojams taip atrodydavo, o treideriai buvo vadinami auksiniais berniukais, nes uždirbdavo daug daug pinigų ir be rizikos… KAIP???
Įsivaizduokime, kad dar esame bulių rinkoje ir visos akcijos tik auga. Būna, kad pakrenta, bet kryptis – į viršų. Banko treideris perka pasirinkimo sandėrius (opcionus) pvz. S&P indeksui, strike 1200. Indekso vertė 1200. Taigi, jei indekso vertė toliau augs, treideris turės galimybę įsigyti indekso vertybinių popierių už 1200. Treideris sumoka už šį sandėrį tam tikrą mokestį (premium), nes perka garantiją, kad vėliau galės įsigyti už 1200. Kadangi opcionas yra ATM, tai ganėtinai brangu.
Tuo pačiu metu, treideris paskaičiuoja indekso svyravimą (standard deviation) ir mato, kad praeityje indekso vertė svyravo pvz. 30 %. Auksinis berniukas žino – 95%, kad indekso vertė bus didesnė, nei 1129.44 (30%*1.96), todėl drąsiai parduoda put opcionus, kurių strike 1100. Bet tokių opcionų reikia parduoti labai daug. Jie yra pigūs, nes labai maža timikybė, kad indekso vertė taip nuvertės. Pardavęs tokio tipo opcioną, bankas įsipareigoja supirkti sutartą kiekį indekso vertybinių popierių už 1100.
Viskas labai gražu, tol kol rinkos auga. Jei indekso vertė svyruoja tarp 1100 ir 1200, treideris tiesiog nieko neuždirba. Jei indekso vertė pakyla virš 1200 – skaičiuojamas nemažas pelnas. Problemos prasideda tada, jei įvyksta neimanomas dalykas (nors tikimybė buvo nemaža, 5 %) – indekso vertė krenta žemiau 1100. Tada bankas turi padengti garantiją, kurią treideris kažkam pardavė. O tai jau dideli nuostoliai, nes kiekvienam call opcionui nupirkti, buvo parduota ~200 put opcionų.
Visai kaip pasakoje – auksinis berniukas pasirodė esąs neišmanėlis, o gulbės gali būti juodos…
Šiandien gavau laišką iš lhv.lt, kuriame siūloma pasibandyti naują (seną) prekybos platformą.
Kadangi aš esu Interactive Brokers klientas, o LHV siūlo būtent jų paslaugas, tai man neaktualu. Bet gal kas nors norės išbandyti naują platformą, pažiūrėti kaip veikia JAV ar Europos biržos.
Išbandyk LHV Trader demo versiją ir tu!
Taigi, nuo šiol, norėdami išbandyti LHV Trader galimybes, turėtumėte rinktis pateikiamą nuorodą: https://www.lhv.lt/images/
http://www.lhv.lt/images/
ir įvesti šiuos prisijungimo duomenis: User name – pdemo; Password – demouser;
Pilną tekstą galima rasti čia.
Apie draudimą shortinti nerašysių – manau visi už ir prieš jau paminėti, o kadangi, aš pastaruoju metu aš tik šortinu, tai nesunku suprasti kurią pusę aš palaikau
S&P500 daily
Nors mačiau apatinę kanalo liniją dar prieš atšokimą, nenorėjau patikėti, kad įvyks “kažkas tokio” – fiksavau tik dalį ties 1160, kitą dalį fiksavau penktadienį per atidarymą. Ties 1320 turėtų būti rimtas pasipriešinimas, jei “netyčia” tokį lygį pasiektų.
Nasdaq
Reiks grįžti į 2200 ir viską uždaryti… (paliktas langas) 
Russel 2000
Šis grafikas siūlo dar įdomesnę galimybę – ties 760 susiformavęs stogas, kurio du kartus nepavyko įveikti. Apačioje paliktas langas, kurį reikia uždaryti.
DAX daily
Čia rašiau apie DAX indekso perspektyvas žvelgiant į savaitinį grafiką. Perspektyvas reiktų peržiūrėti, bet ne į blogąją pusę (meškoms). Paskutinė suformuota hammer tipo žvakė perša prielaidą, kad pasiektas dugnas. Bet tam reikia dar vienos patvirtinančios žvakės. Dieniniame grafike matome, kad dugnas neatlaikė, indeksas suformavo naują žemumą, o po staigaus kritimo koregavosi į viršų. Laukiam progos pashortinti?
UPD: Šiandien(2008.09.18) suveikė TP ties 56.3 pusei sumos. Keičiu SL į 65.55
Šiandien atidariau short poziciją PERNOD RICARD akcijai.
SL 70 
VIX weekly
Baimės indikatorius vėl rodo naują piką. Visi ankstesni VIX indikatoriaus pikai gana tiksliai parodydavo lokalius dugnus.
S&P500 daily
Beveik visi Jav indeksai vakar suformavo optimistines baltas žvakes, o šiandien buvo paskelbta apie “AIG” išgelbėjimą.
S&P500 weekly
Neatmetu, kad laikinai suformuotas dugnas, bet savo ilgalaikių prognozių nekeičiu – tendencija žemyn išlieka. Kaina juda žemėjančiame kanale, pasipriešinimo galima tikėtis ~1250-~1280 intervale (buvęs palaikymas + Fibonacci).
DJI daily
Vakar DJI indeksas suformavo kažką panašaus į “hammer” tipo žvakę – šiandien reiktų sulaukti baltos žvakės, kad būtų patvirtinta vakaryštė žvakė ir suformuotas lokalus dugnas (iki kitos “geros” naujienos….).
DAX weekly
Vokietijos indeksas pralaužė dugną, kurį ne kartą jau testavo. Pirmadienį indeksas atsidarė su dideliu tarpu žemyn (gap), todėl neatmetu galimybės, kad grįš užpildyti to lango – galimybė atidaryti “short” poziciją.
Tik viena problema – neradau ETF šiam indeksui.
CL (Oil)
Laikinas atšokimas?
S&P 500 weekly
Akivaizdu, kad kryptis – žemyn. Tiek trendo linija, tiek EMA linijos tai patvirtina. ~1261 laukia stiprus pasipriešinimas – kol kaina (buliai) neįveikė šio pasipriešinimo, apie trendo apsivertimą kalbėti anksti.
Galimas palaikymas ties ~1220, RSI indikatorius rodo divergenciją. Tik labai abejoju, kad kritimas bus čia sustabdytas.
DJI daily
Beveik mėnesį laiko indekso vertė judėjo kanale (žiūrėti į BBand linijas, pilkos spalvos), kas indikuoja konsolidaciją. Praeitą savaitę kaina kirto apatinę liniją – buvęs palaikymas tapo pasipriešinimu. 
DAX weekly
Atlaikys? RSI jau rodo divergencija, bet manau, kad šis palaikymas yra laikinas. Trendas žemyn dar išlieka, todėl divergenciją galima naudoti tik laikinoms spekuliacijoms. 