Quantitative thoughts

Waste of time.
Visai neseniai atradau autobiografijos žanrą, bet šita knyga lūkesčių nepateisino.
Knygoje rašoma, kaip fizikas, kuris visada svajojo būti įžymus, bando karjerą universitetuose, vėliau Bell Labs kompanijoje. Pasak autoriaus tai buvo kompanija, kurioje niekas nedirbo. Kyla klausimas, jei ten buvo susirinkę tik tinginiai, kaip atsirado jo minimi atradimai, tokie kaip programavimo kalbos C ir S?
Vėliau tęsė karjerą Goldman ir Salomon bankuose. Paminėtas yra LTCM įkūrėjęs John Meriwether – autorius iš pradžių planavo dirbti būtent Meriwether skyriuje, bet jo kandidatūra buvo atmesta. Aišku knygoje pagiežingai minimas LTCM fondo kolapsas.
Gal vienintelė nauda perskaičius šią knyga, kad dabar suprantu ką veikia quant’ai bankuose. Jie kuria modelius, kurie, kaip patys teigia, neatitinka tikrovės. Tada programuotojai tokius modelius įterpia į sistemas, kurias naudoja treideriai, tam kad realiu laiku matytų išvestinių produktų kainas. Problema tame, kad kai kurių produktų kainos neįmanoma nustatyti. Bet gudrūs modeliai kainas nustato pagal “panašių” produktų kainas, kurie buvo neseniai pirkti/parduoti. Kol viskas augo, tokie modeliai priskaičiuodavo aukso kalnus, bet kai krizė užgriuvo, modeliai buvo išmesti per langą, o nuostoliai liko…
Įvertinimas: 4/10

When Genius failed:The Rise and Fall of Long-Term Capital Management by Roger Lowenstein
Buvau negatyviai nusiteikęs prieš pradedant skaityti šią knygą, nes maniau, kad tai daugiau popsinė knygutę apie finansus ir LTCM hedge fondą, kuriame darbavosi keli Nobelio premijos lauretai.
Dabar gi – nesigailiu perskaitęs.

Salomon Brothers arbitražo skyriaus vadovas priverstas palikti banką. Po kurio laiko jis įsteigia LTCM fondą ir pasikviečia geriausius Salomon Brothers arbitražo skyriaus darbuotojus. Pirmi mėnesiai buvo sunkūs dėl sunkumų ieškant investuotojų. Bet įvykus lūžiui, fondas pradėjo diktuoti savo sąlygas – bankai jam skolindavo pinigus labai palankiom sąlygom, o išvestiniams sandėriams net neprašydavo užstato. Tokiu būdu fondas galėjo pasididinti riziką arba petį (leverage) kiek norėjo.
Kelis metus iš eilės fondas net neturėjo nuostolingų mėnesių – tai paskatino fondo valdytojus dar labiau rizikuoti. Ironiška, bet krizės išvakarėse fondo valdytojai priverstinai investuotojams liepė atsiimti įnašus ir sumokėjo jiems uždirbtą pelno dalį. Tokiu būdu valdytojai pasididino valdomo kapitalo dalį fonde, o tuo pačiu petį (leverage). Jau krizės metu, nuosavo ir pasiskolinto kapitalo santykis buvo 1:100.

Beje, fondo valdytojai praradę krūvą pinigų, vėliau sėkmingai įkūrė kitą fondą ir net pritraukė kelis buvusius investuotojus.
Įvertinimas: 9/10

Laikas atnaujinti savo knygų lentyną, tik šį kartą nuvilsiu užkietėjusius spekuliantus – pastaruoju metu mažai skaitau literatūros apie techninę analizę ir pan. Bet beveik visos knygos susijusios su finansais.

Financial Accounting and Reporting by Herve Stolowy and Michel J. Lebas
Knygoje pakankamai paprastai išdėstyta visos žinios apie apskaitą – nuo balanso iki konsolidavimo metodų ir t.t. Kažkada teko skaityti panašią knygą lietuviškai – buvo labai sunku suprasti…
Spekuliantams tokia knyga tikrai nepadės, bet kas domisi fundamentine analize – neblogas pagalbininkas.
Įvertinimas: 9/10

Introductory Statistics for Business and Economics by Thomas H. Wonnacott and Ronald J. Wonnacot
Easy going knyga. Nors statistika atrodo “baisus mokslas”, bet knygoje pradedama nuo paprastų pavyzdžių ir nuo paprastų uždavinių, kurie kiekvienam suprantami. Tik gaila, kad mažai finansinių pavyzdžių…
Įvertinimas: 9/10

Measuring and Managing Credit Risk by A. De Servigny and O.Renault
Knygoje rasite apie kredito rizikos valdymą, kodėl tokia rizika kyla, kaip apsisaugoti ir t.t. Problema tame, kad visa informacija pateikia labai lėkštai. Pvz. apie linear discrimination analysis (gal kada nors pavyks pateikti pritaikymo pvz. su Lietuvos įmonėmis) yra mažas skyrius, kuriame yra viena formulė – todėl tenka informacijos ieškoti tinkle.
Įvertinimas: 6/10.

Bull’s Eye Investing: Targeting Real Returns in a Smoke and Mirrors Market by John Mauldin
Jei esate tikras “bulius” – knyga kaip tik Jūms, kurią reikia skaityti šiomis dienomis, kai visos rinkos koreguojasi. Iš vienos pusės labai depresuojanti (gal todėl aš ją padėjau į šalį), iš kitos pusės skeidžianti tikrąją tiesą – bulių puota (trendas) amžinai tęstis negali. Daug palyginimų, pavyzdžių iš istorijos apie buvusią Depresiją, buvusias meškų rinkas ir pan.
Manau turiu perskaityti iki galo, kad galėčiau įvertinti, bet perskaityti verta – ne kiekviena dieną pasitaiko autorius, kuris teigia, kad pirkti ir laikyti akcijas neprotinga.

Losing My Virginity. The Autobiography by Richard Branson
Skaitant knygą apie Bransoną, kildavo tik viena mintis – jei šitas ekstremalas būtų kada nors prekiavęs biržoje, seniai būtų atidavęs paskutinį grašį. Jis prisiima labai didelę riziką, bet niekada neturi atsarginio plano. Faktas, kad Fortūna jo draugė, todėl laikyti jį pavyzdžiu – labai pavojinga. Lengvas skaitosi, tik gal į pabaigą – pabosta.
Įvertinimas: 7/10.

Koks Jūsų pagrindinis investavimo ramstis? Fundamentinė analize? Techninė analizė? Pasak autoriaus to neužtenka, nes investavimo pagrindas yra psichologinė analizė. Galima žinoti visus galimus indikatorius, šablonus, įmonės pelno prognozes ar net būsimus rezultatus ir vis tiek nieko neuždirbti iš investicijų. Yra didelis skirtumas tarp rinkos krypties nustatymo (ir galybės svajonių, ką su uždirbtais pinigais bus galima padaryti) ir realybės, kai reikia atidaryti ir uždaryti poziciją. Kol tas skirtumas galvoje nepanaikintas, tol rezultatas bus prastas.
Kitas plėtojamas klausimas – kaip reaguojate į nuostolius? Nuostolis ir prekyba akcijomis neatsiejami dalykai. Tai žino visi prekybos vilkai, bet su tuo visiškai nenori sutikti naujokai. Todėl, kiekvieną kartą jiems fiksavus nuostolį, tenka gintis nuo blogos nuotaikos ir emocinio skausmo. Profesionalai žino, kad nėra pasaulyje investavimo metodo, kuris niekada neklystų, todėl kiekvieną kartą investuodami jie prisiima riziką ir susitaiko su galimu nuostoliu. Ar prisiimat riziką?

Tiesiog geras investavimo vadovėlis. Knygoje pateikiama daug teorinių dalykų, kuriuos reikia taikyti kasdiena. Vienintelis minusas, kad nėra praktinių pavydžių. Įvertinimas: 10/10.

Geras knygas verta pasilikti – prieš kurį laiką buvau aprašęs keletą nustatymų (setup) iš knygos “Mastering the trade“, kurie padeda prekiauti. Šiandien atsiverčiau tą pačią knygą ir susidomėjau Pivot poins sistema. Autorius siūlo ją naudoti indeksų ateities sandoriams (futures) ir jų opcionams, bei akcijoms. Beje šią technologiją jis naudoja su intra-day grafikais, todėl gimtojoje biržoje vargu ar panaudojama (bet galima tą pačią technologiją taikyti dieniniam arba savaitiniam grafikams).

Formulės Pivot lygiams nustatyti:
R3 = R1+(High + Low)
R2 = Pivot + (High – Low)
R1 = 2 * Pivot – Low
PIVOT = (High + Low + Close)/3
S1 = 2 * Pivot -High
S2 = Pivot – (High – Low)
S3 = S1 – (High – Low)
Dar galima pasiskaičiuoti vidinius lygius tarp jau esamų, pvz: (R3+R2)/2.

Kai rinka kyla arba krenta – atrodo, kad tai tęsis amžinai. Tačiau yra 90% tikimybė, kad sesijos uždarymo kaina bus ne aukštesnė nei R2 arba ne žemesnė nei S2.
Naudojimas. Dar sesijai neprasidėjus, brėžiame šiuos lygius ant šios dienos grafiko. Kai kaina kerta kurią nors liniją ir pakyla 1/4 iki kito lygio, įvedame pirkimo pavedimą šalia neseniai kirstos linijos. Pvz., jei indeksas svyruoja apie 10 000 pivot liniją, tai įvedame pirkimą 10 003. Jei kaina sugrįžta prie kirstos pivot linijos, pavedimas įvykdomas. Jei kaina toliau kyla ir kerta aukštesnę pivot liniją – atšaukiame įvestą pavedimą ir tokiu pačiu principu įvedame naują pavedimą kirstai pivot linijai.
Jei įvykdomas pirkimo pavedimas, įvedame Stop loss pavedimą 20 punktų žemiau pirkimo kainos. Taip pat reikia įvesti pardavimo pavedimą 1/2 pozicijos ties sekančia pivot linija. Jei rinka juda Jūsų kryptimi ir buvo įvykdytas pardavimas daliai turimos pozicijos, Stop loss perkeliame vienu pivot lygiu aukščiau, o naujas pardavimas likusiai pozicijai ties aukštesniu pivot lygiu.
Lygiai tą pačią sistemą taikome krentant kainai. Kai kaina kerta pivot liniją ir sugrįžta prie jos – short sell.

Pasididinti

Gera knyga, kurią galima statyti šalia dr. A. Elder ar T. Knight knygų. Autorius koncentruojasi labiau į day trading, ateities sandorių (futures), opcionų ir forex rinkas, bet dauguma aprašytų strategijų tinka akcijų biržai. Bandysiu keletą perteikti.

The squeeze
Šiai strategijai reikia: Keltner Bands, Bollinger Bands ir momentum index osciliatoriaus.Reikia sulaukti, kada akcija pateks į siaurą kanalą ir Bollinger Bands atsidurs viduje Keltner Bands. Pirkimo/pardavimo singnalas – Bollinger Bands išsiveržimas iš Keltner Bands apsupties. Pirkti ar parduoti nustatom pgl. momentum osciliatoriu – jei teigiamas perkam, jei neigiamas parduodam. Didžiausia problema šio indikatoriaus panaudojime – pozicijos uždarymas. Autorius teigia, kad pozicijas jis uždaro, kai osciliatorius parodo silpnumą ir daugiau nedetalizuoja.
Galite paskaityti apie šią strategiją autoriaus duotame interviu.

Holp and lohp
Kiek kartų visi indikatoriai rodė, kad akcija seniai pigi/brangi, o atidarius pocizija ir laukiant trendo pasikeitimo tekdavo kęsti nuostolį? Autorius siūlo sprendimą. Ieškome akcijos, kurios kryptis žemyn ne mažiau nei ~20 dienų. Jei įvyko atšokimas laukiam kol kuris nors baras/žvakė užsidarys aukščiau žemiausio baro viršūnės (buvo down trendas). Žemiausio baro minimumas – SL. Jei trečią dieną nuo žemiausio baro pozicija vis dar atidaryta, SL yra prikabinamas dviem barais toliau. Pozicija bus uždaryta, kai einamasis baras užsidarys žemiau už priešpaskutinio baro uždarymo kainą.

Autorius siūlo pasirašyti Trading planą, kuris panašus į biznio planą. Siūlo įtraukti tokius punktus:

Kodėl aš prekiauju?
Kokiuose biržose aš prekiausiu?
Kodėl šitos biržos?
Sąskaitos dydis.
Taisyklės sąskaitai.
Pozicijos dydis.
Strategijos.
Pelnos taisyklės.
Nuostolio taisyklės.
Įvertinimo taisyklės.
Bendros prekybos taisyklės.
Bendro pobūdžio analizė.

Įvertinimas: 9/10

Pukomuko užsiminė, kad trūksta blogsferoje informacijos apie finansų valdymą žmonėms, kurie nesidomi ir nenori domėtis finansais/investicijomis, bet kartu norėtų turėti pliusą iš esamų sankaupų.
Galimybių yra daug, tik reikia kiekvienam pasirinkti savo kelią ir truputi pasidomėti, o ne mesti pinigus bet kur. Taigi, tam laiko teks skirti;)

Fondai. Rašydamas trumpą atsakymą pukomuko dienoraštyje užsiminiau, kad viena iš galimybių yra investuoti į fondus. Pinigų suma, nuo kurios galite pradėti investicija sąlyginai maža (1000 lt. pvz), plius visada lengvai galima didinti investicijos sumą, galima pasirinkti įvairios rizikos fondus ir galvos neskauda dėl pasirinkimo į ką investuoti. Visą tai gerai skamba tik iš pradžių. Fondai dažnai reklamuoja savo pelningumą (reklama įpatingai sustiprėja po gerų metų viename iš fondų), taip nusukdami kalbą nuo kito svarbaus klausimo – valdymo mokesčio. Kaip rodo Vertybinių popierių komisijos atliktas tyrimas, būtent lietuviai moka didžiausius mokesčius už valdymą. Negi gaila 15% sėkmės mokesčio nuo 100 % pelno? Plius valdymo keli ar daugiau proc. Teoriškai negaila, jei fondas uždirba per metus > 30 proc. Bet panagrinėjus fondų statistiką tampa aišku, kad toks didelis procentas įmanomas tik trumpą laiko tarpą. Tik genijai, kurių tikrai mažuma, gali garantuoti tokį pelningumą per metus. Jei fondas per metus sugebėjo uždirbti mažiau nei 10 proc., sumokėje valdymo mokestį, paskaičiuojate infliaciją ir gaunate….
Kokia išeitis? Fondai, kurie apsiriboja investicijomis į akcijas, kurios priklauso kokiam nors indeksui. Fondo valdytojas daug negalvodamas už Jūsų pinigus perka akcijas likvidžiausių įmonių ir laiko jas, tol kol Jūs paprašysite išgryninti. Jis neieško pačių geriausių ir gražiausių akcijų , neburia iš kavos tirčių ir t.t.(kažkodėl ši emblema kabinama man:) ) Lietuvos rinkoje toks fondas yra NSEL 30 indeksas, kurio sudėtį galima rasti čia. Perkant šio fondo akcijas sumokėsite 2 procentus už įsigyjimą, plius 1-2 proc., jei išlaikysite mažiau nei 2 metus. Palyginimui su SEB fondais – platinimo mokestis yra 2-3 proc., valdymo nuo 1,25 iki 2. Investuodami į pirmą fondą per metus sutaupote min. 1,25 proc.
O jei koks nors įgudęs fondų pardavėjas bandys Jums parduoti fondo vienetų pasakodamas, koks buvo didelis fondo pelningumas pastaraisiais metai, paprašykite, kad jis palygintų reklamuoją fondą su indekso fondu. Jei per 5 metus tas fondas sugebėjo išlaikyti aukštesnį pajamingumą nei indeksas, verta toliau gilintis. Bet kaip rašoma knygoje “Why smart people make big money mistakes and how to correct them” by Gary Belsky & Thomas Gilovich, geri praeities duomenys negarantuoja pelno ateityje. Kai rinka kyla, kyla visos akcijos ir tokiu metu, net žmgus be finansinio išsilavinimo gali uždirbti gražią sumą pinigų. O kaip elgtis kai rinka krenta, o dar blogiau kai ji neturi krypties?
Beje paminėta knyga verta dėmesio – nagrinėjamos įvairios finansinės problemos kasdieniniame gyvenime, pvz. kodėl 400 lt. už auto-magnetolą yra labai daug, bet jei perkame naują mašiną, tai už sumontuotą gamykloje magnetolą 1000 lt. – visai neblogai? Įvertinau ją 9/10.

Apie šią knygą perskaičiau viename iš intervių. Knygoje rašoma apie investuotoją-spekuliantą, kuris per 2 metus uždirbo akcijų biržoje 2 milijonus dolerių (tai buvo prieš 50 metų, kai doleris buvo stipresnis). Realu? Jei rašo, tai panašu, kad taip, bet ne kiekvienam…

Autorius aprašo savo tobulėjimo 3 pakopas:
1. investavimas naudojant patarimus – draugų, brokerių, informacinių leidinių. Rezultatas – totalus minusas;
2. investavimas naudojant fundamentinę analizę. Rezultatas – minusas;
3. investavimas naudojant techninę ir fundamentinę analizę.Rezultatas – 2 mln.
Rašydamas apie techninę analizę autorius nedetalizuoja konkrečiai savo strategijos, tik užsimena, kad sudomindavo tos akcijos, kurių apyvartą išaugdavo ir kurių kaina krisdavo laikino kanalo ribas. Knygos pabaigoje yra grafikai, kuriuose galima matyti, kad daugelis akcijų turėjo ilgą konsolidacijos periodą – lėkštutės modelį.
Knygoje daug nereikalingos informacijos: kotiruotės, pavedimų kopijos ir t.t. Iš kitos pusės autorius aprašo savo išgyvenimus, kaip jis uždirbo kruvą pinigų ir pradėjo neracionaliai elgtis.Pavyzdžiais įrodo, kad investavimas ilgesniam laikotarpiui yra pelningesnis.
Plačiau tą pačią informaciją galima rasti A. Elder “Come into My Trading Room” – apie biržos psichologiją ir William J. O’Neil “How To Make Money In Stocks” – apie investavimą naudojant fundamentinę ir techninę analizes.
Įvertinimas 5/10.

Jei manote, kad 5 m. senumo knyga yra neverta dėmesio, tai į šią net pažvelgti neverta. Pirmą kartą knyga išleista 1923 m., bet turinys labai aktualus šiandien. Tai romano stiliau biografija apie biržos spekuliantą Jesse Livermore, kuris susikrovė milžiniškus turtus spekuliuodamas ir ne vieną kartą viską prarado. Kodėl knyga verta dėmėsio? Idėjos, kurios aprašytos knygos nesensta. Godumas, baimė ir masių psichologija nekinta per amžius. Autorius aprašo kaip manipuliuojama rinka, kodėl neverta klausyti kitų patarimų, kodėl brokeriai mielai patars ką ir kada pirkti. Knygoje daugiau informacijos ras spekuliantai, bet tūlam investuotojui tai tikrai nepamaišys.

Įvertinimas: 10/10

Žymėti:kaip.tik.ten

Dažnai skaitau autoriaus blogą, kuris yra techninės analizės šalininkas ir kuriam meškos kailis labiau prie širdies.

Trendo linijos, pasipriešinimas ir palaikymas, modeliai – pečių ir galvos, puodelio, dvigubos viršūnės tai apie ką rašoma knygoje. Knyga išsiskiria iš kitų – joje gausu pavyzdžių, kurie padeda suprasti kaip ir kur taikyti teoriją. Minusai – per daug akcentuojama kaip naudotis autoriaus sukurta technines analizės online svetaine (iš 400 psl. 100 apie tai). Lyginant šią knygą su Technical analysis from A to Z by Steven B. Achelis, pirmoje aiškiai išdėstomi pagrindai, o antroje informacija pateikiama plačiai (žinyno tipo).

Įvertinimas: 6/10