Quantitative thoughts

Perskaičius Carter knygą atrodo, kad spekuliuoti biržose labai lengva. Verta patikrinti šią idėją. Praėjo nemažai laiko kol susiruošiau pratestuoti dar vieną Carter siūlomą strategiją. Testuodamas squeeze strategiją naudojau Java programavimo kalbą. Šį kartą pasirinkau R language ir tikrai neapsirikau. R pritaikyta pritaikyta tokio pobūdžio testavimas ir žymiai greičiau pasiekiamas rezultatas.

Apie strategiją. Ieškom trijų uždarymo kainų, kai uždarymo kaina yra didesnė už prieš tai esančią uždarymo kainą – pirkimo signalas. Arba atvirkščiai – ieškom kai trys iš eilės uždarymo kainos yra mažesnės už prieš tai esančias – pardavimo signalas.
Autorius taip pat siūlo nenaudoti jokių stop limitų ar pelno limitų, o tiesiog laukti kol bus suformuotas atvirkštinis signalas.

Testams panaudojau DJI, S&P500 dieninius indeksus (viena žvakė (stulpelis) – viena diena) nuo 2000-01-01 iki 2007-01-01 ir DJI valandinį indeksą nuo 2003-08-01 iki 2008-01-01.
Pirmas stulpelis iš kairės: P/L – pelnas arba nuostolis periodo pabaigoje, Pelningi/Nepelningi sandoriai – kiek iš viso naudojant šią strategiją buvo pelningų/nepelningų sandorių, Procentas – procentinė išraiška tarp nepelningų/pelningų sandorių. “Likviduojant poziciją” stulpelyje yra rezultatai, kai atidaryta pozicija buvo likviduota ir buvo ieškomas naujas pirkimo-pardavimo signalas, o “Reversas” stulpelyje yra rezultatai kai likviduota pozicija buvo pakeista priešinga pozicija.

Išvada. Iš pateiktų rezultatų matosi, kad nepelningų sandorių būna žymiai daugiau, apie 60 proc., todėl ši strategija statistiškai nepelninga. Neatmetu galimybės – galima šią strategiją paversti pelninga, bet pirminiai bandymai nieko įspūdingo neparodė, todėl daugiau tam laiko skirti nežadu.

Tikriausiai esate girdėję, apie gap (paliktų langų) strategiją. Esmė tame, kad visi palikti tarpai/gap’ai turi būti uždaryti. Tarkime, penktadienį indekso vertė biržai užsidarant buvo 1000, o pirmadienį ryte indekso vertė biržai atsidarius – 980. Perkame indeksą (nesvarbu kaip) ir laukiame, kol vertė bus apie 1000. Tada parduodame. Teorija graži, bet kaip tai atrodo realybėje?

Išbandžiau 5 indeksus: DJI, S&P500, NASDAQ, DAX ir CAC40. Pirmas pastebėjimas – Europos indeksai dažniau atsidaro su tarpais ir tie tarpai būna didesni. Paaiškinimas paprastas – Europos biržos užsidaro anksčiau nei JAV, todėl kitą dieną suformuojamas didelis tarpas tarp uždarymo ir atidarymo kainų.

Įdomumas tik prasideda.
Visiems indeksams taikiau tą patį laikotarpį – nuo 2000-01-01. Pirmame teste ieškojau atvejų, kai tarpo dydis tarp uždarymo kainos ir kitos dienos atidarymo kainos yra ne mažesnis kaip 0.3 procentai. Nors DJI galima atmesti dėl imties dydžio tai ganėtinai įdomus skaičius. Iš viso imtyje 2268 dienos ir tik 26 dienos kai biržos atidarymo kaina būdavo mažesnė/didesnė nei 0.3 proc.
S&P500 irgi linkęs atsidaryti su mažu tarpu. Yra 50 proc. tikimybė, kad tarpas bus užpildytas.
Nasdaq ir CAC40 dažnai atsidaro su tarpais, bet užpildymo tikimybė nėra įtikinama ~50. Tik Dax nelinkęs pildyti tarpų.

O kas būna, kai tarpo dydis didesnis nei 0.5?

Pirmus du galime mest lauk – 12 ir 26 per maža imtis. Nasdaq nerodo jokio pranašumo – 50 proc. tikimybė į abi puses. Europinių indeksų statistika tikrai įdomi ir reikalauja tolimesnių tyrimų.

Išvada: paliktų langų strategija nepasitvirtino. Kokios būtų Jūsų pastabos?