Kaip palyginti – kas geresnis?
Investavimo pasaulyje populiariausi du parametrai, kuriais remiasi investuotojai – vidutinė grąža ir standartinis nuokrypis. Vidutinė grąža turėtų parodyti kiek vidutiniškai galima uždirbti per metus, o standartinis nuokrypis rodo paklaidą – kiek vidutinė grąža gali nukrypti nuo vidurio.
Tarkime, kad vidutinė metinė grąža 10 proc., o stand. nuokrypis – 3 proc. Yra 99.7 proc. tikimybė, kad per ateinančius metus grąža bus didesnė nei 10(vidurkis) – 3 proc.(stand. nuokrypis) *3 (99.7 tikimybė) = 1 proc.
Peržiūrėjau 3 fondų platintojus Lietuvoje ir nustebau – nei vienas platintojas neskelbia informacijos apie šiuos rodiklius pagrindiniame puslapyje. SEB tokią informaciją skelbia prie papildomos informacijos. Ar čia investuotojas turi pats pasiskaičiuoti ar Lietuvoje užtenka pažiūrėti į fondo grafiką, kad suprastum apie fondo ateities galimybes?
Jei norite palyginti du fondus, kelias strategijas, valdytojo ir savo rezultatus – susiduriate su problema. Ką daryti jei skiriasi rizikos faktorius (standartinis nuokrypis – SD)? Jei SD sutampa, tai galima lengvai palyginti du vidutinės grąžos parametrus. Pvz. jei lyginsime prieš tai pateiktą pvz. su šiuo – grąža 5 proc. SD – 3 proc.. Aišku, kad geriau rinktis pirmąjį fondą, nes grąža didesnė esant tai pačiai rizikai.
Jei SD skiriasi į pagalbą ateina Sharpe rodiklis. Formulė labai paprasta: vidutinė grąža padalinta iš standartinio nuokrypio.
Tarkime, pirmas fondas turi metinė grąža 10 proc, sd – 3proc. , antras 8 proc., o sd – 2 proc. Pirmo fondo sharpe ratio bus 10/3=3.33, o antro 8/2=4. Antras fondas laimi. Realybėje, jei Sharpe rodiklis yra didesnis nei 1 – labai gerai. Jei rodiklis yra daugiau nei 0 – rezultatas yra teigiamas, bet galimi nemaži svyravimai.
Jei lyginami skirtingų valiutų fondai ar strategijos, reiktų iš vidutinės grąžos atimti palūkanų normą arba gautiną grąža iš nerizikingų indėlių (vyriausybinės obligacijos, indėlių grąža bankuose, jei pirmo parametro neįmanoma rasti).
Jei pasiekėte šį lygį, supratote Sharpe ratio – esate tikras investuotojas. Esmė tame, kad Sharpe ratio pasitikėti negalima. Viskas finansų sektoriuje paremta normaliuoju skirstiniu (normal distribution – ND). Jei rasite kokį nors fondą, kurio grąžą galima apibrėžti ND – duokit žinią 
Nors išspausti naudos iš Sharpe ratio galima. Tarkime, pratestavus kokią nors strategiją ir gavus neigiamą Sharpe ratio toliau vargti neverta ties strategija, nes grąža jos tikrai neigiama. Jei rodiklis teigiamas – verta panagrinėti daugiau.
Žinant Sharpe rodiklį, verta pasiskaičiuoti statistinius rodiklius, kurie parodo nuokrypius nuo normaliojo skirstinio (normal distribution), tai yra skewness ir kurtosis. Jei skewness rodiklis yra neigiamas, tai kairė pusė skirstinio yra ilgesnė nei dešinė. O tai gali būti labai pavojinga – daug teigiamų rezultatų, bet keli neigiami, kurie kelis kartus didesnis už teigiamus. Tarkime, strategija generuoja 1 proc. mėnesinę grąža, bet kartais – neigiamą 10 proc. Tokiu atveju skewness rodiklis bus neigiamas.
Jei kurtosis (excess) rodiklis yra teigiamas, tai rodo, kad skirstinio uodegos (tails) yra ilgesnės ir storesnės, jei neigiamas – plonesnės ir trumpesnės. Bet jei skewness rodiklis yra teigiamas, tai kurtosis rodikis didelės neigiamos įtakos neturi.
