Tyrimas: investicija į top3 akcijas vienai savaitei
Ar tam tikrą periodą pirmavusios akcijos duodą didesnę grąžą ateinančią savaitę? Tarkime, kad numatėme investuoti į šias akcijas:
TEO1L, RST1L, IVL1L, APG1L, SRS1L, UKB1L, SAN1L, SAB1L, LDJ1L, SNG1L, PTR1L, LFO1L
Pirmas variantas – lygiomis dalimis suformuoti portfelį ir suinvestuoti visą tam skirtą kapitalą. Kitas variantas – kiekvieną savaitę keisti portfelio sudėtį, perkant tik tas akcijas, kurios per X dienų skaičių turėjo didžiausią grąžą. Šiame tyrime buvo naudotos 126 darbo dienas. Perkamos tik 3, didžiausią grąžą davusios akcijos.
Atliekant tyrimą, buvo pridėta dar viena taisyklė. Jei per pasirinktą periodą visų akcijų grąža buvo neigiama, tai investicija savaitei atidedama. Pateiktame grafike – juoda linija, o žalia linija – ta pati strategija, bet investuota nepriklausant nuo to, ar grąža buvo neigiama ar teigiama.
Palyginimui sudariau indeksą iš aksčiau paminėtų akcijų – raudona linija. Mėlyna linija rodo grąža strategijos, kuri paremta slankiaisiais vidurkiais 50/200.
Rezultatai
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad strategija tikrai gerai veikia – juodos linijos grąža yra didžiausia. Jei ši strategija sukuria kokią nors vertę, tai tada investuojant visą laiką (žalia linija), nepaisant akcijų biržos ciklo, turėtų duoti didesnę grąžą nei indeksas(raudona linija). Kaip matosi iš pateikto grafiko, investuojant kiekvieną savaitę, strategija dažniausiai atsilieka nuo indekso. Viena iš priežasčių – komisiniai mokesčiai. Dėl dažno pirkimo/pardavimo susidaro nemažos išlaidos, todėl verta pasitikrinti savo brokerio įkainius.
Į tyrimą įtraukiau slankiaisiais vidurkiais paremtą strategiją (mėlyna linija), kad galima būtų palyginti kokią papildomą grąžą duoda saugiklis, jei investuojama tik kai praeities rezultatai yra teigiami. Nors grafike mėlyna linija stipriai atsilieka nuo juodos, tačiau verta pažiūrėti koks buvo rizikos ir kokia grąžos santykis naudojant šią strategiją.
Strategija>0 indeksas allTheTime GoldenCross
Annualized Return 0.39 0.15 0.06 0.19
Annualized Std 0.36 0.31 0.4 0.19
Annualized Sharpe 1.08 0.49 0.14 1.01
Žymiai paprastesnė (slankiųjų vidurkių) strategija rodo labai panašų Sharpe ratio (grąža buvo mažesnė, bet svyravimai buvo mažesni), trumpesnį laiką buvo investuota – pinigai galėjo būti investuoti į indėlį. Teisybės vardan reikia paminėti, kad pastarajai strategijai komisinio mokesčio nepaskaičiavau.
Kitas klausimas – ar tikrai kiekvieną penktadienį esate pasiruošęs skaičiuoti ir ieškoti kas davė didžiausią grąžą per tam tikrą laikotarpį?
Pastaba: bid/ask ir komisiniai į skaičiavimus nebuvo įtraukti. Dėl pirmo – gali būti rimtų nukrypimų, jei akcijos kaina yra mažesnė nei 1 lt. Dėl komisinių – jie nebuvo įtraukti nei į indekso skaičiavimą nei į strategijos rezultatų skaičiavimą.
Jefka said,
February 9, 2010 @ 21:20
O kodėl neverta paaukoti penktadienio, jeigu galima užsigarantuoti neblogą grąžą lyginant su indeksu ? Norint išgauti teigiamą alphą reikia įdėti darbo…
Beje, iš kur renkiesi idėjas strategijijoms testuoti ir kokią programinę įrangą naudoji testavimui ?
kafka said,
February 9, 2010 @ 21:47
Del darbo as neoponuoju, bet sis testas manes neitikino. Slankiaisiais vidurkiais paremta strategija paprastene, komisiniai sudaro mazesne dali.
Sia ideja papasakojo vienas hedge fondo valdytojas, Kitos idejos is interneto, kartais “sauna i galva”
Naudoju R-language, rekomenduoju.
Jefka said,
February 11, 2010 @ 0:04
Suintrigavai su R-language: kike ilgai pačiam truko kol įvaldei R-language, ir kiek tai turėtų trukti žmogui su ekonomikos bakalauru, bet be programavimo žinių įvaldyti šį įrankį, tarkim, kad padarytum tokį testą kaip čia aprašytas ?
kafka said,
February 11, 2010 @ 0:23
Daug programavimo ziniu su R-language nereikia, nebent kai prireikia ka nors optimizuoti. Tokiam testui tiesiog reikia zinoti komandas/funkcijas. Pradzioje tai gali uztrukti, kol susirankioji visus reikalingus paketus, pvz. xts, quantmod, TTR, PerformaceAnalytics.
Bet toki testa laisvai galima paskaiciuoti Excel’iu. Kol prie ekonometrijos nelendi, Excelis paprasciausia opcija.
As uzsispyrusiai bandziau kokia savaite, kol pradejo patikti. Naudoju gal apie metus, bet dar visokiu triuku, kurie pagreitina skaiciavimus, randu. Pastaruoju metu ieskau, kaip paleisti skaiciavimus ant keliu procesoriaus koriu
ZeBest said,
February 15, 2010 @ 16:05
Puikiai padirbejai, bet gal galetum paversti sita stratgeija i metini pelninguma? Pvz. 1 metu OMXV pokytis iki 2010 vasario 15 d. yra 66.69% (source: http://www.nasdaqomxbaltic.com), o taikant sita strategija koks butu YTD?
kafka said,
February 15, 2010 @ 16:42
Aleksai – na kas taip skaiciuoja?
Argi paskutiniu metu graza gali buti rodiklis? Palyginimui siulau paziureti i OMX metine graza, vid. svyravima ir Sharpe ratio nuo 2003 m.:
Annualized Return 0.1984
Annualized Std Dev 0.2071
Annualized Sharpe (Rf=0%) 0.9582
OMXV nuo 2005 m.
Annualized Return -0.0033
Annualized Std Dev 0.2298
Annualized Sharpe (Rf=0%) -0.0144
Jefka said,
February 15, 2010 @ 19:51
kafka, o gal galėtum atsiųsti kokį excel failą su pavyzduku kaip toks testas atliekamas arba kur būtų galima daugiau apie tai pasiskaityti ? (email: )