Quantitative thoughts

While investigating Intraday patterns in FX returns and order flow paper I have faced the problem with timezone. I had 3 data sources with different timezones (GMT, CET, CEST). Most confusing thing was, that I didn’t know, how to deal with summer time.
But why did I have the data with summer time in the first place?  Well, I use IBrokers package to get latest Forex data and turns out, that it is impossible to specify timezone parameter within reqHistoricalData function. Once the data is received, it assigns default timezone of R (in my case GMT), but the requested data comes with OS timezone (CET/CEST in my case). It took for while to realize that, but the real challenge was how to convert CET/CEST to GMT.

The answer – don’t use CET/CEST, but instead of that use something like ‘Europe/Paris’ or ‘Europe/Berlin’. This approach takes into account summer time issue and you don’t need to worry about it. Once you have the data in ‘Europe/Paris’ or ‘Europe/Berlin’ format you can easily convert it:

Sys.setenv(TZ="Europe/Paris")
eur.usd=reqHistoricalData(tws,currency,whatToShow='MIDPOINT',barSize='1 hour')
Sys.setenv(TZ="GMT")
eur.usd=xts(Op(eur.usd),tz='GMT')

or you can change the index:

 format(eur.usd, tz="GMT",usetz=TRUE)

Teko skaityti ne vieną The Economist straipsnį, kuriame akcentuojama Rusijos priklausomybė nuo naftos kainos. Bank of Russia turi keitimo kursą nuo 1992 metų, naftos kursą turėjau iš anksčiau.
Taip atrodo savaitinis rublio ir dolerio grafikas sudėtas kartu su naftos grafiku, nuo 2000 metų.

Juoda linija – rublio grafikas, raudona – naftos.

Tada dar patikrinau kaip kinta koreliaciją tarp rublio/dolerio ir naftos kas 52 savaites (slenkantis grafikas/continuous correlation):

Nuo 2007-08-03 koreliacija buvo didesnė nei 0.7. Stebim naftą, veikiam per rublį…

P.S. kurmis išsakė pastabą, kad pirmasis grafikas yra klaidinantis – reikia žiūrėti kokią savaitinę grąžą turėjo rublis ir nafta. Voila, turim dar vieną grafiką (raudona linija – nafta, mėlyna – rublis).

Truputi pamąsčius, kilo mintis, kad valiutos kursas tarp dviejų valiutų ir pelningumo skirtumas tarp tų valiutų kilmės šalių obligacijų turėtų koreliuoti. Iš kur tokios idėjos? Jei centrinis bankas keičia palūkanų normą, ilgai netrunka kai obligacijų kaina tuos pakeitimus įvertina. Valiutų kursai irgi yra jautrūs palūkanų normos pokyčiams.
Truputi pagooglinęs, radau padrąsinantį straipsnį ir pradėjau savo mažą tyrimą.

Vakar ft.com rašė apie būsimą “safe haven” valiutą – Norvegijos kroną. Todėl nusprendžiau patestuoti Jav dolerio ir Norvegijos kronos ryšį.

Pirmame grafike – dolerio ir kronos kursas nuo 1995 metų pradžios.

Antrame grafike, apačioje, pavaizduotas 10 m. JAV obligacijų pajamingumas.

Trečiame grafike yra Norvegijos 10 m. obligacijų pajamingumas.

Šiame grafike atvaizduotas skirtumas tarp Jav ir Norvegijos obligacijų pajamingumo.

O paskutiniame grafike sudėta visa informacija iš aukščiau paminėtų grafikų – obligacijų pajamingumo skirtumo grafikas ir valiutų kurso grafikas (raudona linija).

Kokias galima daryti išvadas? Koreliacija tarp šių grafikų yra negatyvi (-22 proc.). Iš grafiko matyti, kad net uždelstos koreliacijos nėra. Panašu, kad anksčiau paminėtame straipsnyje aprašyta koreliacija yra atsitiktinė ir valiutos kursų prognozavimui netinka.
Jei turite informacijos ar pastebėjimų apie valiutų ir obligacijų sąsają – mielai paskaityčiau.

Gera knyga, kurią galima statyti šalia dr. A. Elder ar T. Knight knygų. Autorius koncentruojasi labiau į day trading, ateities sandorių (futures), opcionų ir forex rinkas, bet dauguma aprašytų strategijų tinka akcijų biržai. Bandysiu keletą perteikti.

The squeeze
Šiai strategijai reikia: Keltner Bands, Bollinger Bands ir momentum index osciliatoriaus.Reikia sulaukti, kada akcija pateks į siaurą kanalą ir Bollinger Bands atsidurs viduje Keltner Bands. Pirkimo/pardavimo singnalas – Bollinger Bands išsiveržimas iš Keltner Bands apsupties. Pirkti ar parduoti nustatom pgl. momentum osciliatoriu – jei teigiamas perkam, jei neigiamas parduodam. Didžiausia problema šio indikatoriaus panaudojime – pozicijos uždarymas. Autorius teigia, kad pozicijas jis uždaro, kai osciliatorius parodo silpnumą ir daugiau nedetalizuoja.
Galite paskaityti apie šią strategiją autoriaus duotame interviu.

Holp and lohp
Kiek kartų visi indikatoriai rodė, kad akcija seniai pigi/brangi, o atidarius pocizija ir laukiant trendo pasikeitimo tekdavo kęsti nuostolį? Autorius siūlo sprendimą. Ieškome akcijos, kurios kryptis žemyn ne mažiau nei ~20 dienų. Jei įvyko atšokimas laukiam kol kuris nors baras/žvakė užsidarys aukščiau žemiausio baro viršūnės (buvo down trendas). Žemiausio baro minimumas – SL. Jei trečią dieną nuo žemiausio baro pozicija vis dar atidaryta, SL yra prikabinamas dviem barais toliau. Pozicija bus uždaryta, kai einamasis baras užsidarys žemiau už priešpaskutinio baro uždarymo kainą.

Autorius siūlo pasirašyti Trading planą, kuris panašus į biznio planą. Siūlo įtraukti tokius punktus:

Kodėl aš prekiauju?
Kokiuose biržose aš prekiausiu?
Kodėl šitos biržos?
Sąskaitos dydis.
Taisyklės sąskaitai.
Pozicijos dydis.
Strategijos.
Pelnos taisyklės.
Nuostolio taisyklės.
Įvertinimo taisyklės.
Bendros prekybos taisyklės.
Bendro pobūdžio analizė.

Įvertinimas: 9/10